Migrena – tai kur kas daugiau nei paprastas galvos skausmas. Tai neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis stipriu, pulsuojančiu skausmu, dažnai vienoje galvos pusėje. Be skausmo, migreną gali lydėti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Šie simptomai gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir gerokai sumažinti gyvenimo kokybę.
Nors migrena nėra gydoma, tačiau galima efektyviai kontroliuoti jos simptomus ir sumažinti priepuolių dažnį.
Migrena skirstoma į kelias stadijas
Migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo ne tik savo intensyvumu, bet ir specifiniais simptomais bei eiga. Dažniausiai migrenos priepuolis suskirstomas į keturias stadijas:
1. Prodromas: Ši stadija gali prasidėti likus kelioms dienoms ar valandoms iki galvos skausmo ir pasireikšti tokiais simptomais kaip padidėjęs dirglumas, nuovargis, spengimas ausyse ar kaklo sustingimas.
2. Aura: Pasireiškia maždaug 25% migrena sergančiųjų. Aura gali sukelti regos sutrikimus, tokius kaip blyksniai, banguojančios linijos ar aklųjų dėmių atsiradimas. Taip pat gali pasireikšti jutiminiai sutrikimai, kalbos sutrikimai ar silpnumas vienoje kūno pusėje.
3. Skausmo stadija: Tai pagrindinė migrenos stadija, kuriai būdingas stiprus, pulsuojantis galvos skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Skausmas gali lydėti pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui. Ši stadija gali trukti nuo 4 iki 72 valandų.
4. Pogrindinė stadija: Po priepuolio gali jaustis nuovargis, sumišimas, raumenų silpnumas ar sunkumas susikaupti. Ši stadija gali trukti kelias valandas ar net dienas.
Migrenos priepuolių dažnumas ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Kai kurie žmonės patiria tik kelis priepuolius per metus, o kiti – kelis kartus per savaitę.
Migrena nėra vien tik galvos skausmas. Tai sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
Dažniausiai lydintys simptomai
Be stipraus, pulsuojančio galvos skausmo, migreną dažnai lydi ir kiti simptomai, tokie kaip:
- Pykinimas ir vėmimas: Dėl padidėjusio spaudimo galvoje gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. Šie simptomai gali dar labiau pabloginti savijautą ir apsunkinti kasdienę veiklą.
- Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui: Migrenos priepuolio metu žmonės gali jausti padidėjusį jautrumą šviesai ir garsui. Ryški šviesa ir dideli garsai gali sukelti diskomfortą ir pabloginti galvos skausmą.
- Jutiminiai sutrikimai: Kai kuriais atvejais migrena gali sukelti jutiminius sutrikimus, tokius kaip dilgčiojimas, tirpimas ar silpnumas vienoje kūno pusėje. Šie simptomai paprastai praeina po priepuolio.
- Svaigimas: Migrenos priepuolio metu gali atsirasti svaigimo jausmas, kuris gali apsunkinti pusiausvyrą ir koordinaciją.
- Kalbos sutrikimai: Retais atvejais migrena gali sukelti kalbos sutrikimus, tokius kaip sunkumas kalbėti ar suprasti kalbą.
Svarbu pažymėti, kad ne visi migrena sergantieji patiria visus šiuos simptomus. Simptomai ir jų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
Kaip išvengti migrenos priepolių ir sumažinti diskomfortą?
Nors migrena nėra išgydoma, tačiau galima imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti priepuolių dažnumą ir intensyvumą:
Identifikuoti ir vengti trigerių: Tam tikri veiksniai gali sukelti migrenos priepuolį, vadinami trigeriais. Dažni trigeriai yra stresas, miego trūkumas, tam tikri maisto produktai (pvz., raudonas vynas, sūris, šokoladas), hormonų pokyčiai ir ryški šviesa. Svarbu stebėti savo savijautą ir atkreipti dėmesį į tai, kas sukelia migrenos priepuolius, stengiantis vengti šių trigerių.
Reguliari dienos rutina: Reguliariai miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, net ir savaitgaliais, gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.
Streso valdymas: Stresas yra dažnas migrenos trigeris. Todėl streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali būti naudingi.
Mityba ir hidratacija: Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti sumažinti migrenos riziką.
Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą ir intensyvumą.
Vaistai: Yra įvairių vaistų, kurie gali būti naudojami migrenos gydymui ir profilaktikai. Gydytojas gali paskirti tinkamiausius vaistus, atsižvelgdamas į individualius poreikius ir simptomus.
Jei patiriate migreną, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti tikslią diagnozę, paskirs tinkamą gydymą ir patars, kaip išvengti migrenos priepuolių ir sumažinti diskomfortą.
Atminkite, kad migrena yra valdoma liga. Laikantis tam tikrų prevencinių priemonių ir gydantis galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
