Nuo senovės laikomas magišku medžiu, šermukšnis ir šiandien puošia Lietuvos sodybas ir miškus. Rudenį, kai jo lapai nusidažo ryškiai raudona spalva, o kekės sunoksta uogomis, šis medis tampa tikru gamtos stebuklu. Šermukšnis – ne tik gražus, bet ir naudingas augalas, turintis senas tradicijas liaudies medicinoje ir kulinarijoje.

Rūšys, kurios populiariausios Lietuvoje

šermukšnis miškeLietuvoje auga kelios šermukšnių rūšys, tačiau dažniausiai sutinkamas paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia). Šis medis gali užaugti iki 15-20 metrų aukščio ir pasižymi ilgaamžiškumu – kai kurie šermukšniai gali gyventi net iki 100 metų. Paprastasis šermukšnis lengvai atpažįstamas pagal jo baltus žiedus, susitelkusius į didelius žiedynus, bei ryškiai raudonas uogas, sunokstančias rudenį.

Be paprastojo šermukšnio, Lietuvoje taip pat auga ir kitos rūšys, pavyzdžiui, tarpinis šermukšnis (Sorbus intermedia), miškinis šermukšnis (Sorbus torminalis) ir švediškas šermukšnis (Sorbus suecica). Šios rūšys yra mažiau paplitusios ir dažnai auga miškuose ar parkuose.

Renkantis šį augalą savo sodui, reikėtų atsižvelgti į medžio dydį, vainiko formą, uogų spalvą ir skonį. Populiarios dekoratyvinės veislės yra ‘Dodong’, ‘Edulis’, ‘Pendula’ ir ‘Xanthocarpa’.

Kaip auginamas šermukšnis?

Šermukšniai – gana nereiklūs augalai, kuriuos lengva auginti ir prižiūrėti. Jiems tinka įvairi dirva, tačiau geriausiai auga lengvose, drėgnose ir laidžiose dirvose. Šermukšniai mėgsta saulėtas vietas, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje.

Jaunus šermukšnius reikia reguliariai laistyti, ypač sausais periodais. Suaugę medžiai atsparesni sausrai ir paprastai nereikalauja dažno laistymo.

Genėti nėra būtina, tačiau tai galima daryti norint suformuoti gražią vainiko formą. Genėjimas atliekamas pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos periodui.

Šermukšniai yra gana atsparūs ligoms ir kenkėjams. Dažniausiai jiems kenkia amarai ir erkės. Šias problemas galima išspręsti naudojant insekticidus.

Kokias gydomąsias sąvybes turi šermukšnis?

Šermukšnio uogos ir vaisiai nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Jie turi daug vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, P, karotino, kalio, magnio ir geležies. Uogose taip pat yra sorbitolio, organinių rūgščių ir flavonoidų.

Dėl savo sudėties šermukšnis pasižymi įvairiomis gydomosiomis savybėmis:

  • Stiprina imunitetą: Didelis vitamino C kiekis padeda stiprinti organizmo atsparumą peršalimo ligoms ir gripui.
  • Gerina virškinimą: Šermukšnyje esančios organinės rūgštys ir sorbitolis skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir gerina virškinimą.
  • Turi diuretikų poveikį: Ugos skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
  • Mažina kraujospūdį: Šia augake esantys flavonoidai padeda reguliuoti kraujospūdį.
  • Turi priešuždegiminį poveikį: Šermukšnyje esančios veikliosios medžiagos padeda mažinti uždegimą.
  • Naudojamas gydant reumatą, artritą ir podagrą: Šermukšnio uogos ir vaisiai gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir patinimą.

Svarbu: Šermukšnio uogų ir vaisių nerekomenduojama vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūminiu pankreatitu, nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Kiti panaudojimo būdai

Be gydomųjų savybių, šermukšnis turi ir kitų panaudojimo būdų:

  • Kulinarijoje: Šermukšnio uogos naudojamos gaminti įvairius patiekalus, pavyzdžiui, uogienes, džemus, sultis, sirupus, arbatas, padažus ir desertus. Uogos taip pat gali būti naudojamos kepiniams gardinti.
  • Dekoratyviniai augalai: Tai yra gražūs dekoratyviniai augalai, galintys papuošti sodą ar parką. Jie ypač dekoratyvūs rudenį, kai lapai nusidažo ryškiai raudona spalva, o uogos sunoksta.
  • Liaudies mene: Šakos ir uogos naudojamos liaudies mene, pavyzdžiui, vainikams, puokštėms ir dekoracijoms gaminti.
  • Magija: Nuo senovės šermukšnis laikomas magišku medžiu, turinčiu apsauginių galių. Buvo tikima, kad šermukšnio šakelė gali apsaugoti nuo piktųjų dvasių ir ligų.

Trumpai tariant, šermukšnis – medis, turintis senas tradicijas ir plačias panaudojimo galimybes. Jis puošia Lietuvos sodybas ir miškus, džiugina akis ryškiai raudonomis uogomis rudenį ir suteikia mums ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir naudingas gydomąsias savybes.